Žaidimų laikas – tinkamas metas naujai pažvelgti į gyvenimą. Tai laikas, kai prabunda arba ateina gyvenimo troškimas. Tėvams žaidžiant su savo vaiku atsiranda širdies virpesiai, kurie įveikia per dieną susikaupusį stresą ir nesusipratimus. Dalyvaujant vaiko žaidimuose, žaidžiant ant grindų, akis į akį, žaidžiant stalo žaidimus sėdint šalia vienas kito arba vienas priešais kitą atsiranda pasitenkinimas, džiaugsmas ir galimybė bendrauti. To pasiekti nepavyksta kitų užsiėmimų metu.
Būti sveikam reiškia gerai jaustis tiek fizine, tiek emocine prasme. Auklėjant vaikus svarbiausia siekti, kad jie augtų sveiki. Nei pilnumas, nei sportiškas sudėjimas, nei veido raudonis patys savaime nėra sveikatos vertinimo kriterijai. Sveikatos esmė – fizinių ir dvasinių jėgų harmonija, sureguliuota nervinė sistema, ištvermė, sugebėjimas pasipriešinti žalingiems veiksniams. Sveiko vaiko akyse spindi susidomėjimas jį supančia aplinka, jis šypsosi, pasiruošęs žaisti, bėgioti, linksmintis. Jis energingas, jo nebaugina jokios gyvenimo negandos. Jo poreikis tyrinėti aplinkinį pasaulį ir suprasti gyvenimo paslaptis yra didžiulis. Toks vaikas negali būti apatiškas gyvenimui. Jis lengvai ir nerūpestingai gali “suvalgyti dramblį arba nuversti kalnus”.
Kai vaikas visko atsisako ir niekam neturi jėgų
Negaluojantis vaikas atvirkščiai, pastoviai jaučia bejėgiškumą. Gyvenimas jam atrodo pilkas ir niūrus, niekas jo nedomina. Lengvos užduotys jam atrodo neįveikiamos, bet kokie sunkumai jį baugina. Jis nesugeba pakankamai pavalgyti ir nejaučia bendravimo su bendraamžiais džiaugsmo. Jį kamuoja fizinės negalios, pats gyvenimas jį vargina. Jis pastoviai dirglus, susirūpinęs ir sėja nerimą aplink save.
Gera sveikata – Dievo dovana. Tačiau šią dovana būtina puoselėti ir saugoti nuo gausybės aplinkoje tvyrančių ligų, visuomet persekiojančių žmoniją. Patys geriausi būdai išvengti ligų – tai aktyvūs fiziniai užsiėmimai ir pilnavertė subalansuota mityba. Šių dalykų visuma padeda užtikrinti gerą sveikatą.
Vaikų sveikatos priežiūra
Kai kalbame apie gerą sveikatą, galvojame tiek apie emocinę, tiek apie fizinę sveikatą. Fizinę sveikatą galima ugdyti fizinių pratimų bei subalansuotos mitybos pagalba. Fiziniai užsiėmimai gerina organų bei audinių veiklą, spartina medžiagų apykaitą, sustiprina rūgštinius procesus, gerina kraujo sudėtį, stiprina organizmo atsparumą peršalimo ligoms. Fizinis aktyvumas padeda greičiau virškinti maistą bei pagerina apetitą. Joga, aerobika, gimnastika ir kiti sportiniai užsiėmimai skatina protinį ir fizinį vystimąsi. Įvairūs tyrimai nustatė stiprų sąryšį tarp kūdikių rankų pirštų smulkiosios motorikos ir intelektinio vystimosi.
Vienas iš svarbiausių vaiko sveikatos rodiklių yra jo natūralus judrumas. Judrumas, aktyvumas yra biologinis vaiko poreikis. Fiziniai pratimai turi nemažos reikšmės protiniam vystimuisi ir stimuliuoja fiziologinius organizmo procesus. Įvairūs žaidimai ir sportinės rungtys suteikia vaikui galimybę bendrauti su savo bendraamžiais ir įgyti šio bendravimo patirties. Tai padės jam tapti sveiku, laimingu ir gerai prisitaikančiu prie aplinkybių žmogumi. Skaudūs smūgiai, kritimai ir smulkios traumos, kurių neišvengiama žaidimų bei sportinių užsiėmimų metu, tik grūdina jo charakterį, ugdo jo ištvermę ir atkaklumą. Jis ima suvokti, kad gyvenime būna ne tik pergalės, bet ir nesėkmės, bet atkakliai ir kryptingai siekiant savo tikslo galima bus įveikti visas kliūtis.
Ekranų žala vaikams
Negaluojančio vaiko aktyvumas išreiškiamas pasyviai, jis atrodo pavargęs, išbalęs, dažniau įsižeidžia, nepasitiki savimi, sunkiai užmiega. Vietoj fizinių užsiėmimų jis renkasi kompiuterinius žaidimus ar televizoriaus žiūrėjimą. Televizija, video žaidimai ir kompiuteriai atima iš vaiko norą žaisti su bendraamžiais. Televizoriaus žiūrėjimas yra pasyvi veikla, nepaliekanti vietos vaizduotei. Televizoriaus vaizdų ir garsų žaismas silpnina regėjimą ir slopina smegenų veiklą. Energija greitai išsenka ir po truputį vaikas liaunasi bendravęs su aplinkiniu pasauliu. Laikui bėgant jis nustoja bendrauti su savo bendraamžiais ir netgi su savo šeimos nariais, kadangi prarandamas ryšys su jais.
Būtina kovoti su vaiko fiziniu pasyvumu ir bloga savijauta. Tingų ar netgi negaluojantį vaiką reikia įtikinti, kad žaidimai vaikų aikštelėje ar pasivaikščiojimas parke jam pravers daugiau, nei sėdėjimas kiauras dienas namuose prie televizoriaus. Būtina suplanuoti laiką ir paskirti tam tikrą dalį jo televizoriaus žiūrėjimui bei kompiuteriniams žaidimams, kurios nevalia peržengti. Pasiūlykite vaikui pajudėti, pasportuoti pradedant kūlversčio atlikimu ir baigiant dalyvavimu komandinėse sporto varžybose. Tam puikiai tiks čiuožimas pačiūžomis, plaukimas, krepšinis, beisbolas ir pan. Reikia siekti, kad vaikas savo aplinkoje atrastų džiaugsmą, kad kasdieniame gyvenime sugebėtų įžvelgti malonumus, linksmybes bei įdomybes, o ne vien tik pavojus bei neigiamybes. Labai svarbu, kad šeimoje būtų laikomasi dienos rėžimo. Apgalvotas ir nusistovėjęs darbo, poilsio, maitinimosi ir poilsio ritmas sukuria palankias sąlygas harmoningam organizmo vystimuisi.
Tinkamos vaikų mitybos užtikrinimas
Geras maistas – tai sveiki ir maistingi produktai, suteikiantys organizmui gyvenimo energijos. Nevisavertis maistas – pica, bandelės su įdaru arba riebus maistas – kenkia sveikatai. Jis skatina organizme riebalų kaupimąsi ir nesuteikia vaikui daugiau sveikatos. Maitinimosi racione būtinai turi būti turtingi baltymų, vertingų vitaminų ir mineralų, savyje turinčių ląstelienos. Taip pat būtina laikytis maitinimosi rėžimo. Reikėtų vengti užkandžiavimų ne laiku bei netinkamoje vietoje.
Ugdyti sugebėjimą rinktis tinkamą maistą – tai užduotis, kurią tenka įveikti savo vaikus auklėjantiems tėvams. Ši užduotis tinkamai bus atlikta tik tuomet, kai susiformuos vaikų įprotis sveiką maistą valgyti gražiai. Tėvai turi pasirūpinti, kad vaikas kiekvieną dieną gautų ląsteliena praturtinto maisto, palengvinančio tuštinimąsi. Riebalų suvartojimą reikia riboti. Kasdieną vaikams turi būti patiekiami vaisiai, pienas ir daržovės. Turi būti suvartojamas reikiamas kiekis baltymų ir angliavandenių, galėsiančių suteikti vaikui reikalingos energijos.
Nepakankamas fizinis aktyvumas ir nevisaverčio maisto vartojimas bet kuriuo paros metu – viena iš pagrindinių vaikų nutukimo priežasčių. Nutukimas savo ruožtu tampa diabeto, hipertonijos bei širdies ir kraujagyslių ir kitų panašių ligų priežastimi. Pilni vaikai – neveiklūs vaikai, jiems daug sunkiau susivokti savo emocijose ir susitvarkyti su jomis bei įtemptu gyvenimo tempu. Jie linkę į intravertiškumą, renkasi pasyvius užsiėmimus, mieliau žiūri televiziją arba laiką praleidžia prie kompiuterio. Bendraamžių kompanijoje jie jaučiasi nejaukiai, tampa pajuokos ir patyčių objektu. Pradeda formuotis nepilnavertiškumo kompleksas, todėl jie labai kenčia ir tampa lengvai pažeidžiami.
Tėvai turi nepamiršti, kad sveikas vaikas – laimingas vaikas. Vaikai mokosi iš vyresnių ir tėvai turi atsiminti, kad jie yra pavyzdys savo vaikams. Tai reiškia, kad turime gyventi aktyviai ir maitintis sveiku bei subalansuotu maistu. Juk suprantame, kad šitaip elgdamiesi dedam pamatus savo vaiko laimingam gyvenimui.
Komentarai